2023 m. Europos Komisijos šalies ataskaitoje apie Slovėniją pateikiamas niuansuotas šalies ekonominės trajektorijos įvertinimas, pabrėžiant gerus pastarųjų metų rezultatus ir didėjančius struktūrinius iššūkius, kurie gali suvaržyti būsimą augimą. 2022 m. Slovėnijos ekonomika išaugo įspūdingai 5,4 %, o tai rodo jos atsparumą pasauliniam netikrumui ir ekonomikos sutrikimams po Rusijos karo Ukrainoje. Šį tvirtą augimą daugiausia lėmė padidėjusios vartotojų išlaidos, išaugusi investicinė veikla ir likęs fiskalinės paramos priemonių poveikis. Tačiau, kadangi pasaulinė infliacija išlieka ir išorės paklausa mažėja, tikimasi, kad ekonomikos tempas sulėtės. Prognozėse 2023 ir 2024 m. numatomi kuklesni augimo tempai – atitinkamai 1,2 % ir 2,2 %, o tai atspindi tiek vidaus suvaržymus, tiek vis sudėtingesnę tarptautinę aplinką.

2022 m. infliacija išaugo iki 9,3 % ir nors tai iš dalies lėmė nepastovios energijos kainos, pagrindinė infliacija taip pat smarkiai išaugo ir vidutiniškai siekė 6,8 %. Slovėnijos išorinė padėtis taip pat pasikeitė. Nors istoriškai šalis išlaikė einamosios sąskaitos perteklių, jis gerokai susilpnėjo, o prekybos balansas, neįskaitant energijos, nuo 2019 m. pablogėjo daugiau nei šešiais procentiniais punktais BVP. Vis dėlto Slovėnija išlieka dinamiška ir įvairiapusiška į eksportą orientuota ekonomika. Jos eksporto rezultatus 2022 m. paskatino reeksporto plėtra ir didėjanti rinkos dalis, o tai padėjo sušvelninti išorinės aplinkos poveikį. Pažymėtina, kad paradoksaliai išaugo prekyba su Rusija per tą patį laikotarpį, visų pirma dėl vaistų eksporto (netaikoma sankcijų) ir energijos importo padidėjimo.

Energetinė priklausomybė ir toliau kelia trumpalaikių ir struktūrinių problemų. Slovėnija padarė didelę pažangą mažindama savo priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų, diversifikuodama energijos tiekėjus, tačiau daug dujų suvartojančios pramonės šakos, tokios kaip chemijos, popieriaus ir metalo gamyba, kuriose dirba 4,5 % darbo jėgos, patyrė didelių sąnaudų. Vyriausybės įsikišimas padėjo sušvelninti kylančių energijos kainų poveikį tiek vartotojams, tiek įmonėms, išsaugoti socialinį ir ekonominį stabilumą. Šalies bankinis sektorius taip pat išliko paramos ramsčiu. Slovėnijos bankai nuolat praneša apie solidų pelningumą – nuo ​​2017 m. nuosavybės grąža viršija 9 proc. Kapitalo pakankamumo rodiklis 2022 m. šiek tiek sumažėjo ir buvo šiek tiek žemiau ES vidurkio, tačiau neveiksnių paskolų dalis pagerėjo iki 1,9 proc., atitinkanti Europos normas.

Nepaisant atsparios bankų sistemos, Slovėnijos kapitalo rinkos išlieka nepakankamai išvystytos ir nelikvidžios, palyginti su ES standartais. Slovėnijos įmonės vis dar labai priklauso nuo bankų finansavimo, o galimybė gauti kapitalo rinkos finansavimą tebėra ribota. Liublianos vertybinių popierių birža pasižymi mažomis prekybos apimtimis ir minimaliu institucinių investuotojų dalyvavimu. Draudimo bendrovės, kurios daugiausia priklauso valstybei, daug mažesnę savo investicijų dalį skiria akcijoms, palyginti su EBPO kolegomis, todėl dar labiau mažėja rinkos gylis ir investuotojų pasitikėjimas. Šis nepakankamas išsivystymas sudaro kliūtis finansų įvairinimui ir ilgalaikėms investicijoms, ypač naujoviškoms ir į augimą orientuotoms įmonėms.

Slovėnijos fiskalinė politika įžengė į naują etapą po to, kai buvo panaikintos COVID-19 paramos priemonės ir laikinos intervencijos, susijusios su energijos krize. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 4,6 % BVP 2021 m. iki 3,0 % 2022 m. – tai rodo ir pajamų augimą, ir ypatingų išlaidų sumažėjimą. Vyriausybė įgyvendino tikslinę pagalbos politiką, siekdama sušvelninti infliacijos ir energijos kainų šuolių smūgį, tačiau platesnį fiskalinį konsolidavimą palaikė grįžimas prie labiau normalizuojamos ekonominės veiklos. Norint išlaikyti šią trajektoriją, reikės kruopštaus valdymo, ypač dėl to, kad ir toliau kyla neaiškumų, susijusių su energijos kainomis, infliacija ir pasauline prekyba.

Apibendrinant galima teigti, kad Slovėnijos ekonomika pasirodė esanti prisitaikanti ir atspari, paremta stipriais pagrindais, tokiais kaip eksporto diversifikavimas ir stabili bankų sistema. Tačiau dabar jis stovi kryžkelėje. Infliacija, energijos pažeidžiamumas ir silpna kapitalo rinkos infrastruktūra – visa tai kelia esminių iššūkių, kurie gali trukdyti ilgalaikiam augimui ir atsparumui. Slovėnija, norėdama sėkmingai tvarkytis šioje aplinkoje, turės įgyvendinti struktūrines reformas, kurios pagilina jos finansų rinkas, didina energetinį saugumą ir skatina didesnę ekonomikos įvairinimą. Vykdydama strateginius politikos veiksmus ir apdairų fiskalinį valdymą, šalis gali sustiprinti savo naujausius laimėjimus ir išlaikyti konvergenciją su labiau išsivysčiusiomis ES ekonomikomis.