2023 m. Europos Komisijos ataskaitoje apie Vengriją pateikiama išsami šalies ekonominių rezultatų, fiskalinės būklės ir struktūrinių iššūkių analizė pagal Europos semestrą. 2017–2022 m. Vengrijos BVP vienam gyventojui padidėjo nuo maždaug 69 % iki 74,7 % ES vidurkio, o tai rodo pastebimą konvergenciją prie ES pajamų lygio. Darbo rinka labai pagerėjo – 2022 m. užimtumo lygis siekė 80,2 proc., o nedarbo lygis – 3,6 proc., abu viršijo ES vidurkius. Tačiau nepaisant šių pranašumų, materialinis nepriteklius išlieka vienas didžiausių ES, o tai rodo, kad ekonomikos augimas nebuvo tolygiai paskirstytas visose visuomenės grupėse.

Vengrijos ekonomikos plėtrą paskatino fiskalinės ir monetarinės paskatos, todėl investicijų lygis buvo vienas didžiausių ES nuo 2017 m. Vis dėlto investicijų sudėtis perėjo nuo produktyvumą didinančio turto, pavyzdžiui, mašinų ir intelektinės nuosavybės, į statybas, o tai ribojo galimą našumo padidėjimą. 2022 m. darbo našumas Vengrijoje buvo 32 % mažesnis už ES vidurkį, o tai rodo, kad reikia struktūrinių reformų švietimo, inovacijų ir verslo aplinkos srityse, kad būtų skatinamas tvarus našumo augimas.

Ekspansyvi fiskalinė politika ir didelė vidaus paklausa prisidėjo prie išorės balanso pablogėjimo, o einamosios sąskaitos perteklius 2022 m. peraugo į 8,2 % BVP deficitą. Infliacinis spaudimas sustiprėjo, o Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) pasiekė 25,9 % pirmąjį 2023 m. ES ketvirtį. Tokie veiksniai, kaip kylančios energijos kainos, valiutos nuvertėjimas ir netiesioginių mokesčių didėjimas, padidino infliaciją, o tokios politikos priemonės, kaip palūkanų normos lubos ir subsidijuojamos paskolos, apribojo pinigų politikos griežtinimo veiksmingumą.

Vengrijos atkūrimo ir atsparumo plano (RRP) įgyvendinimas vėlavo, visų pirma dėl susirūpinimo dėl teismų nepriklausomumo ir ES finansinių interesų apsaugos. Į planą įtrauktos 27 „super gairės“, skirtos šioms problemoms spręsti, tačiau nuo ataskaitos paskelbimo pagal RRP nebuvo išmokėti jokie mokėjimai. Greitas ir veiksmingas plano įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant struktūrinių reformų ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą.

Apibendrinant galima teigti, kad nors Vengrija padarė pažangą ekonominės konvergencijos ir darbo rinkos veiklos srityse, tebėra didelių iššūkių. Siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos atsparumą ir atitikimą ES standartams, būtina spręsti struktūrines našumo, infliacijos kontrolės problemas ir veiksmingai įgyvendinti ekonomikos atkūrimo planus.